Vienas svarbiausių dalykų perkant automobilį – tinkamai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Tai jūsų garantas, kuris patvirtina automobilio būklę ir kainą, apsaugo nuo galimų nesusipratimų. Beje, pirkimo–pardavimo sutartis yra naudinga ir pirkėjui, ir pardavėjui. Tačiau šis dokumentas sudaromas ne visada, o tai gali tapti rimta problema.
Perkant automobilį reikia jį ne tik gerai apžiūrėti, susiderėti dėl priimtinos kainos ir tvarkingai įregistruoti, tačiau ir pasirūpinti pirkimo–pardavimo sutartimi. Jei paaiškėtų, kad jūsų įsigytas automobilis yra techniškai netvarkingas arba dar blogiau – vogtas, šis dokumentas tampa jūsų garantija.
Tačiau ne visi pirkėjai žino, kaip ši sutartis sudaroma ir kokią galią ji turi. Ekspertai sako, kad, jei kyla klausimų arba nežinote, kaip reikia užpildyti šį dokumentą, visą informaciją ir patį pirkimo–pardavimo sutarties šabloną nesunkiai galima rasti VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje. Šį pavyzdį galima atsispausdinti nemokamai.
Tačiau perkant ar parduodant automobilį nebūtina naudoti būtent šią sutarties formą.
„Iš esmės, geros yra visos sutarties formos, kuriose nurodomi pagrindiniai duomenys, o šalia to galima nurodyti kitą informaciją.
Pavyzdžiui, jei norite nurodyti, kokią kainą mokate už automobilį, tą galite padaryti. Jei norite įrašyti defektus, kurie žinomi automobilio pirkimo metu, įrašykite ir juos. Jei to nenurodysite, gali kilti ginčų.
Gali būti įbrėžtas sparnas, o sutartyje tai nurodyta nebuvo. Tada pirkėjas gali sakyti: ne, tai nebuvo nurodyta, aš apie šį defektą nežinojau ir dabar turiu papildomų išlaidų. Todėl visus punktus reikėtų nurodyti“, – sako VĮ „Regitra“ atstovas Povilas Ruškus.
Sutartis padės išvengti nemalonumų
Praktikoje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai pirkėjas, įsigijęs iš pažiūros tvarkingą automobilį, vėliau sužino apie paslėptus defektus. Tokiu atveju pirkimo–pardavimo sutartis bus pirmasis įrodymas, kad apie defektus nežinojote.
Tačiau advokatas Mindaugas Kukaitis sako, kad gali būti ir kitokių įrodymų, kuriuos pateikus teismo sprendimas turėtų būti palankus pirkėjui.
„Tokia situacija gali būti, ir tokiu atveju teismas aiškinasi, ar tuos defektus galima pastebėti nepasitelkus specialių priemonių, ar pardavėjas žinojo apie tuos trūkumus ir gedimus.
Pavyzdžiui, pardavėjas kreipėsi į servisą, jam pasakė remonto kainą, kuri galbūt buvo per didelė, todėl pardavėjas nusprendė automobilio neremontuoti.
Tai reiškia, kad pardavėjas tikrai žinojo šiuos defektus, o pirkėjas be serviso jų negalėjo pamatyti. Teismas tokį pirkėją gina“, – pasakoja M. Kukaitis.
Teisingai ir atidžiai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis gali padėti ir tuo atveju, jei po sandorio paaiškėtų, jog įsigijote vogtą automobilį. Tada galite kreiptis į pardavėją prašydami grąžinti už automobilį sumokėtą pinigų sumą. Ekspertas atkreipia dėmesį, kaip pastebėti nesąžiningą pardavėją.
„Turite patikrinti, su kuo sudarote sutartį, ar tikrai jums parduoda automobilį tas žmogus, kuris pasirašo dokumentą. Jei perkate iš įmonės, ar ji tikrai egzistuoja. Nes tas, kuris nori parduoti daiktą nelegaliai, tikrai bandys nuslėpti kokius nors duomenis, kurie leistų jį identifikuoti.
Toks pardavėjas gali sakyti, kad parduoda draugo automobilį, arba dokumentuose nurodys ne save, bet buvusį automobilio savininką, pavyzdžiui, užsienietį. Visada patariu, kad kam duodate pinigus, tegul tas žmogus ir pasirašo“, – pataria P. Ruškus.
Pašnekovas pateikia dar vieną priežastį, kodėl verta sudaryti lietuvišką pirkimo–pardavimo sutartį su tuo asmeniu ar įmone, kuri jums automobilį ir pardavė.
„Aš automobilį perku iš pardavėjo Lietuvoje, o ne iš olando ar vokiečio. Todėl tokiu atveju, kai pasirašoma užsienietiška sutartis, kam galėsite pareikšti pretenziją? Tam užsienio piliečiui? Jis sakys, aš jums to automobilio nepardaviau, ir jis bus teisus. Taip ir liksite nieko nepešę“, – akcentuoja P. Ruškus.
Skelbimas internete – taip pat įrodymas
Vis dažniau pirkėjai automobilių ieško interneto skelbimų portaluose. Tai patogu, nes galima pasirinkti tik jus dominantį modelį arba ieškoti tokio automobilio, kuris patenkins jūsų lūkesčius. Ekspertai pataria, kad, suradus jus dominantį automobilį, verta išsaugoti skelbimą.
„Tai labai svarbu, nes jame nurodomi ir automobilio, ir pardavėjo duomenys. Gali būti parašyta, kad automobilis be trūkumų, puikaus stovio, su nedidele rida, bet vėliau paaiškėja, kad taip nėra. Tokiu atveju turėsite puikų įrodymą, kad tikėjotės įsigyti tikrai gerą automobilį, o realybė visai kitokia“, – pataria P. Ruškus.
Advokatas teigia, kad skelbimas gali tapti įrodymu ir teisme, pavyzdžiui, jei reikėtų įrodyti ridos klastojimo faktą.
„Teismuose vertinamos ir tokios aplinkybės kaip skelbimas. Pavyzdžiui, automobilio pardavimo skelbimas, kuriame aprašoma automobilio privalumų arba trūkumų ir nurodoma, kuo jis kitoks nei įprastai – gedimas arba trūkumas. Gali būti autorizuoto serviso nurodyta, kad yra atitinkamas gedimas, ir teismas vertina, ar pirkėjas matė šią informaciją, ar pardavėjas tai nuslėpė.
Kitas pavyzdys – su ridos atsukimu. Skelbime ji gali būti nurodyta maža, tačiau pardavėjas tikrai žinojo, kad rida yra atsukta, ir pardavėjas už tai atsakingas.
Jei defektai buvo nuslėpti, tai jau yra laikoma sutarties pažeidimu, nes toks daiktas, šiuo atveju automobilis, negali būti naudojamas pagal paskirtį“, – paaiškina M. Kukaitis.
Lrt.lt
